Namų automatika: kiek tai kainuoja?

Kad būtumėte pirmaujanti tendencija kalbant apie namų apstatymą, aprūpinkite savo namus automatikos sistema. Čia būtina žinoti apie prijungtus namus.

0 akcijų

Namų automatika: naudingumas

Namų automatika yra išradinga sistema, siūlanti jums galimybę Prisijungti ir pilotas objektai kur prietaisai įtrauktas į jūsų diegimą. Tačiau, kol šie įrenginiai atsakys į jūsų užsakymą, jums reikės centralizavimo sistema elementus, kurie yra patikimi, efektyvūs ir kuriuos sunku nulaužti. Nesvarbu, ar tai naujas namas, ar remontuojamas, namų automatikos įranga parenkama atsižvelgiant į domomizuojamus objektus ir valdymo centrą.

Namų automatika: galimybės

Norint pasirinkti tinkamus pilotavimo elementus, pirmiausia reikia nustatyti automatizuotinus elementus. Įtraukti tarp kitų uždarymai kaip langinės, vartai ar garažo vartai, jūsų apsaugos sistema, signalizacija, tavo cšildymas ar tavo televizija. Namų automatika taip pat tinka lauko įrangai, tokiai kaip jūsų drėkinimo sistema ar tavo plaukiojimo baseinas. Šiuos elementus galima kontroliuoti vietoje arba Nuotolinis per nuotolinio valdymo pultus, jutiklinius ekranus, išmanųjį telefoną, planšetinį kompiuterį ar kompiuterį.

Namų automatika: kaina

Remontas, įskaitant apšvietimo valdymas, apie atidarymas, apie šildytuvas arba saugumas skiriasi 5000 ir 20 000 eurų. Štai keletas kainų įvertinimų, kaip paprastai valdyti apšvietimą naudojant namų automatiką.

- universalus nuotolinio valdymo pultas: nuo 70 prie 150 €
- infraraudonųjų spindulių keitiklis: apytiksl. 50 €
- Įjungimo / išjungimo modulis: nuo 30 prie 70 €
- reguliatoriaus modulis ant bėgio: apytiksliai. 50 €
- žaliuzės jungiklis: nuo 60 prie 100 € arba iš 230 prie 270 eurų patogiai konfigūracijai

TAIP PAT SKAITYKITE

- Dėl namų automatikos sumažinkite savo namų draudimo išlaidas !
- „M&T News“: EDF pristato savo „Sowee“ prijungtą stotį namams

7 naudos Lietuvai išpirkus SGD terminalo laivą-saugyklą

Apraksts:
Gruodžio 18 d. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus dėl Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ilgalaikės veiklos perspektyvos. Kokią vertę Lietuva gaus išpirkusi SGD laivą-saugyklą, kai 2024 m. baigsis šio laivo nuomos sutartis? 1. Sutaupome, nes dujas perkame pigiau Prieš ketverius metus dujos lietuviams atsiėjo ketvirtadaliu brangiau, nes iki tol jų buvo galima įsigyti tik iš vieno tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“. Lietuva, pradėjusi įsivežti dujas per SGD terminalą, kasmet už dujas sumoka nuo 20 iki 60 mln. mažiau, rodo tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting“ ekspertų analizės duomenys. Terminalas taip pat užtikrina, kad vamzdynais tiekiamų „Gazprom“ dujų kaina būtų konkurencinga.2. Papildomos pajamos valstybei ir gyventojams„Klaipėdos naftos“ vadovo M. Jusiaus teigimu, SGD terminalą galime naudoti ne tik savo poreikiams, bet iš jo uždirbti papildomų pajamų. Viena tokių veiklų – laivų bunkeriavimas. Mažesni laivai, varomi SGD, iš specialaus bunkeriavimo laivo ateityje galės prisipildyti kuro. SGD kaip kurą vietoje dyzelino gali naudoti ir vilkikai. Pasak M. Jusiaus, SGD gabenantys vilkikai gali dujas transportuoti ten, kur nėra dujotiekių, kaip antai Druskininkai. Šiame mieste 2017 m. pradėjo veikti SGD stotelė, sauganti dujų atsargas ir užtikrinanti dujų šaltinį miestui. Lietuva taip pat galės uždirbti tiekdama dujas Ukrainai ir kitoms Centrinės Europos šalims po to, kai 2021 m. bus baigta statyti GIPL dujotiekio jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, kurią finansuoja Europos Sąjunga. 3. Būsime tikri, kad šaltą žiemą turėsime dujų Šiuo metu Lietuva dujų gali įsigyti dviem keliais – vamzdynu iš „Gazprom“ per Baltarusiją arba iš bet kurio SGD pardavėjo visame pasaulyje per Klaipėdos SGD terminalą. Vadinasi, nutrūkus tiekimui vienu keliu, visada yra antrasis. Lietuva neturi tokio dydžio dujų saugyklos, kurioje galėtų laikyti tiek dujų, kad jų užtektų visai žiemai daugiabučių, namų šildymui, pramonės gamykloms.Pasak „Klaipėdos naftos“ vadovo, galima prisiminti naftotiekio „Draugystė“ istoriją, kai 2006 m. Rusija vienašališkai uždarė į Lietuvą naftą tiekusį vamzdyną: „Gerai, kad Lietuva jau turėjo išsigelbėjimą – Būtingės naftos terminalą. Jau 12 metų tai yra vienintelis kelias, pro kurį į Lietuvą patenka nafta“. 4. SGD terminalų industrijos žinių sklaida LietuvojeKlaipėdos universitetas šiuo metu yra vienintelis Baltijos jūros regione, rengiantis SGD terminalų inžinerijos specialistus. Ši studijų programa pradėta 2016 m., šiuo metu SGD inžineriją studijuoja 18 studentų, iš kurių 3 yra doktorantai, jau rengiantys SGD srities disertacijas. Remiantis Klaipėdos universiteto atliktu žvalgomuoju tyrimu, skaičiuojama, kad plečiant SGD veiklą Baltijos jūros regione, kiekvienais metais reikėtų apie 17-22 SGD terminalų inžinerijos absolventų.5. Tarptautinis bendradarbiavimas energetikos, švietimo ir mokslo bei verslo srityseJau daugiau nei dvejus metus Klaipėdoje veikia SGD klasteris, vienijantis 14 narių, tarp kurių ir solidūs tarptautiniai partneriai – „Emerson“, SGS ir DNV-GL. Klasteris siekia užtikrinti efektyvų tarptautinį bendradarbiavimą energetikos, švietimo ir mokslo bei verslo srityse. Klasterio nariai inicijavo SGD kompetencijų centro įkūrimą, kuriame dirba mūsų šalies mokslininkai, o pirmuoju solidžiu rėmėju kuriant kompetencijų centro mokymų infrastruktūrą tapo JAV automatikos sprendimų korporacija „Emerson“, padovanojusi modernią automatinę įrangą. 6. Daugiau lankstumo priimant sprendimus dėl laivo-saugyklos naudojimoĮvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad SGD terminalų paklausa pasaulyje auga: Vokietija stato du naujus terminalus, Lenkija plečia Svinouščės SGD terminalą, Rusija baigė statyti SGD importo terminalą Kaliningrade. Importo terminalus stato ir Panama, Bangladešas, Filipinai bei Kataras. „Pasikeitus įvairioms galimoms aplinkybėms, įsigytą laivą-saugyklą Lietuva bet kada galės parduoti arba išnuomoti užsienio šalims“, – įsitikinęs M. Jusius.7. Pasaulis ir Lietuva – su SGD „Bloomberg“ naujosios energetikos finansų padalinio duomenimis, SGD jau tampa neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalimi. O Lietuva – svarbia pasaulinės SGD rinkos dalyve. Iki 2030 m. SGD poreikis augs visame pasaulyje, taip pat ir Europoje – nuo 200 mln. metrinių tonų per metus 2018 m. iki 250 mln. metrinių tonų per metus po dvylikos metų.

Palikite Komentarą

Please enter your comment!
Please enter your name here